Vietoj to, kad imtų, kraustytųsi ir gyventų ilgai nelaukė jai kitą dieną pirmiausia apnuogino mano vidines sielos kerteles nuplėšdami auksinius tapetus bei blizgančias lubas. Nesiginčysiu, man pačiam jie ne itin prie širdies buvo, bet vis tik gi padorus būstas buvo - imk ir gyvenk, o dabar žaisit ilgai ir nuobodžiai.
Lyg būtų to negana, vėliau su didžiausiu kūju pusė dienos daužė ir vanojo tambūro grindis. Susivarė savo rankas iki pūslių. Ir kam tiek vargo??? Bus matyt...
No comments:
Post a Comment